Investicijų projekto alternatyvoms palyginti ir optimalios alternatyvos pasirinkimui pagrįsti naudojami Sąnaudų veiksmingumo analizės arba Sąnaudų naudos analizės metodai. Taikytinas projekto įgyvendinimo alternatyvų vertinimo metodas (sąnaudų veiksmingo ar sąnaudų naudos) priklauso nuo projekto apimties projekto investavimo objekto ir investicijų pobūdžio.
Alternatyvų palyginimui ir vertinimui taikant sąnaudų naudos analizės metodą, atliekama ekonominė analizė, kurioje įvertinamas projekto indėlis regiono ar visos šalies ekonominei gerovei (atsižvelgiant į konkretaus projekto poveikio ribas).
Projekto generuojama socialinė-ekonominė nauda (arba žala) vertinama, remiantis „Konversijos koeficientų apskaičiavimo ir socialinio-ekonominio poveikio (naudos / žalos) vertinimo metodika“. Ši Metodika paremia sąnaudų naudos analizės taikymą, rengiant ir vertinant investicijų projektus viešajame sektoriuje 14 skirtingų ekonominės veiklos sričių: sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, švietimo ir mokslo, transporto, energetikos, informacinės visuomenės plėtros, aplinkos apsaugos, urbanistinės plėtros, krašto apsaugos, teisingumo / teisėtvarkos, visuomenės apsaugos, turizmo, viešosios infrastruktūros verslui ir kultūros.
Žemiau pateikiami keli investicijų projekto generuojamos socialinės-ekonominės naudos skaičiavimo, atliekant sąnaudų naudos analizę, pavyzdžiai:
Atliekant investicijas į kultūros paveldo objektus, kultūros infrastruktūrą, sporto ir laisvalaikio infrastruktūrą, išorinis projekto poveikis vertinamas poveikio komponentu: „Pasiryžimas sumokėti už lankymąsi kultūros objekte“. Siekiant apskaičiuoti pasiryžimą sumokėti už apsilankymą kultūros objekte, prognozuojamas papildomų lankytojų skaičius (t. y., papildomų lankytojų skaičius nagrinėjamame objekte, įgyvendinus projektą, lyginant su esama situacija), suskirsčius lankytojus pagal grupes iš kur atvyksta (vietiniai, regioniniai, nacionaliniai, užsienio, vietiniai atvykstantys pėsčiomis) bei pagal jų apsilankymo objekte trukmę (pvz. 1 arba 2 val.). Papildomas lankytojų skaičius padauginamas iš metodikoje pateiktų atitinkamų įverčių (Investicijų projektų rengimo metodikos 5 priedas „Konversijos koeficientų bei socialinės – ekonominės naudos (žalos) komponentų įverčių reikšmės“). Sudauginus atitinkamos grupės lankytojų skaičių su šiai grupei taikytinomis kiekvienų metų įverčių reikšmėmis, gaunama galutinė, kiekvienos nagrinėjamos projekto alternatyvos lankytojų pasiryžimo sumokėti už apsilankymą kultūros objekte naudos vertė, išreikšta pinigine suma (Eur). Gauta vertė turi būti įtraukta į sąnaudų naudos analizės naudos dalį.
Vykdant investicijas aplinkos apsaugos srityje, susijusias su gamtinių parkų ir saugomų teritorijų atgaivinimu, išorinis projekto poveikis sąnaudų naudos analizėje vertinamas poveikio komponentu: „Teritorijos rekreacinės vertės padidėjimas“.
Siekiant nustatyti rekreacinių lankytinų vietų ir jose teikiamų paslaugų vertę, atsižvelgiama į visas kelionės, reikalingos pasiekti dėl infrastruktūros teikiamas paslaugas, sąnaudas, kurios susideda iš kelionės piniginių sąnaudų (autobuso bilieto, automobilio kuro ir pan.), atstumo, laiko, skirto pasiekti infrastruktūrą vertės, vizitų skaičių ir įėjimo į objektą kainos (jei tokia yra). Skaičiuojant šią naudą, įvertinamas dėl projekto vykdymo planuojamas papildomas lankytojų skaičius objekte, įvertinamas atstumas, kurį iki objekto turi įveikti lankytojas (lankytojai pagal atstumą suskirstomi į atvykstančius iš 4 zonų), Lietuvoje taikytina transporto priemonių eksploatacinių sąnaudų (TPES) vertė (2019 m. kainomis yra 0,27 Eur/km), įėjimo į objektą kaina ir ne darbo reikalais vykstančio keleivio laiko vertė (Eur/val.), kurios kiekvienų metų reikšmės pateikiamos (Investicijų projektų rengimo metodikos 5 priede „Konversijos koeficientų bei socialinės – ekonominės naudos (žalos) komponentų įverčių reikšmės“). Šie duomenys sudauginami pagal Konversijos koeficientų apskaičiavimo ir socialinio-ekonominio poveikio (naudos / žalos) vertinimo metodikoje 2.7.8 lentelėje pateiktą formulę, ir gaunama galutinė, kiekvienos nagrinėjamos projekto alternatyvos teritorijos rekreacinės vertės padidėjimo naudos vertė, išreikšta pinigine suma (Eur). Gauta vertė turi būti įtraukta į sąnaudų naudos analizės naudos dalį.
Investicijų į bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir aplinkos modernizavimą išorinis poveikis, atliekant sąnaudų naudos analizę, vertinamas poveikio komponentu: „Pasiryžimas sumokėti už padidėjusį bendrojo ugdymo paslaugų prieinamumą ir pagerėjusią kokybę“. Remiantis Konversijos koeficientų apskaičiavimo ir socialinio-ekonominio poveikio (naudos / žalos) vertinimo metodika, pasiryžimas sumokėti už ugdymo infrastruktūros kokybės pagerinimą pirmiausia turi būti padaugintas iš mokinių, kurie naudosis investicijų nauda, skaičiaus, o gauta vertė turi būti įtraukta į sąnaudų naudos analizės naudos dalį, pradedant atnaujinimo darbų pabaiga ir baigiant analizės laikotarpio pabaiga. Metinės įverčių reikšmės apskaičiuotos darant prielaidą, jog įgyvendinant projektus yra sukuriamos galimybės teikti paslaugą mokiniams, kurie iki tol paslauga apskritai nesinaudojo, t. y. kiekvienam papildomam dėl projekto įgyvendinimo aptarnautam mokiniui priskiriama visa atitinkamo įverčio reikšmė. Todėl projektuose, kuriuose sutvarkoma tik dalis infrastruktūros, o mokinių skaičius išlieka tas pats, įvertis koreguojamas koeficientu, kurio reikšmė apskaičiuojama priklausomai nuo to, kokią švietimo paslaugos apimties dalį pagerins planuojamos investicijos. Šis koeficientas gali būti apskaičiuotas kaip tvarkomo ir bendro patalpų ploto santykis arba kaip laiko dalis, kurią vaikai praleidžia sutvarkytose patalpose. Taigi, sudauginus mokinių skaičių su kiekvienų metų įverčiu, pakoreguotu koeficientu, gaunama galutinė, kiekvienos nagrinėjamos projekto alternatyvos pasiryžimo sumokėti už padidėjusį bendrojo ugdymo paslaugų prieinamumą ir pagerėjusią kokybę naudos vertė, išreikšta pinigine suma (Eur).
